Rita Grinienė - Batakių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, kaimo bendruomenės pirmininkė. 2018 m. gruodžio 7 d. Batakių kultūros namuose vyko Ritos poezijos knygos ,,Tylos ieškojimas'' pristatymas.
Pasidžiaugti ir pasveikinti savo kraštietę susirinko apie šimtą žmonių: artimieji, giminės, kolegos, ugdytiniai, literatai ir kaimynai. Meninę programą dovanojo mokiniai, prie debiutantės išsirikiavo norinčiųjų pasveikinti eilutė – gėlės netilpo moters glėbyje, skambėjo raginimai nesustoti, nenuvertinti savęs, nesikuklinti ir kuo daugiau kurti, išleisti dar ne vieną knygą. Poezijos knygelė Batakiuose pristatyta jaukioje šiltoje aplinkoje, pasveikinti poetės atskubėjo jos mokiniai. Poetė Rita pasakojo, kad mokydamasi žemesnėse klasėse suprato galinti eiliuoti, jau tada jos posmai gražiai rimuodavosi. Pašnekovė aiškino, kad eilėraščiai dažniausiai gimsta užklupus nemigai, vienumoje, klausantis muzikos ir pasinėrus į apmąstymus. Ji yra sukūrusi daugybę eilėraščių įvairiems renginiams ir proginių eiliuotų, suasmenintų, su linksma gaidele sveikinimų. Mokykloje Rita su muzikos mokytoja Inga Žiaušiene yra tobulas duetas: viena greitai parašo eiles, kita tuoj pat joms sukuria muziką.
Tautodailininkė Ona Paulauskienė-Liuksaitytė
Onutė vaikystę praleido Gaurės apyl. Užvėjų k. Mokėsi Aneliškės septynmetėje mokykloje. Dirbdama Melagiškės kaimo bibliotekininke, baigė Batakių vakarinę vidurinę mokyklą.Tėvai Juozas ir Elzbieta Liuksaičiai buvo siuvėjai, o senelis Jonas Ačas – medžio meistras, dirbęs klumpes, kubilus, drožęs lazdas su velniukais, padaręs net medinį dviratį.Vaikystėje ganydama savo karves, Ona pradėjo lipdyti iš molio įvairias figūras: žmones, gyvulius, baldus, indus – visa, kas buvo ūkyje. Deja, tų lipdinių nė vienas neišliko. Mokykloje jai tekdavo apipavidalinti albumus, stendus, piešti plakatus. Jaunystėje tris metus lankė dailės ratelį, kuriam vadovavo šviesios atminties Tauragės kultūros namų direktorius Aleksandras Fadinas. Tai buvo didelės dvasios žmogus, paskatinęs studijuoti meno dalykus. Ona įstojo į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau mokytis neišvažiavo. Sutiko Praną Paulauską, ištekėjo. Gimė ketvertas vaikų.O.Paulauskienė dirbo kino mechanike, rūpinosi namais, vaikais, turėdama laiko tapė paveikslus, kūrė rankdarbius. Taip praėjo 30 metų. Vis kamavusi nežinia – ar pavyktų drožinėti? Pirmas bandymas įvyko 1987 m. lapkričio mėnesį. Drožė su virtuviniu peiliu. Pasisekė. Kurti paskatino tuo metu Batakiuose mokytojavęs istorikas Česlovas Vaupšas ir Algimantas Lengvinas, padovanojęs savo darbo drožtukų. Dabar O.Paulauskienė dirbdama naudoja kaltą, trumpus bukus peilius ir dar beveik 10 įvairių įrankių. Dirba skatinama vidinio poreikio, savo darbų nepardavinėja, vieną kitą padovanoja draugams, vertinantiems liaudies meną, dalyvauja įvairiose parodose.
