Batakių miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakiai įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beveik nepasikeitė iki mūsų dienų. Urbanistinio paminklo vertę lemia savitas planas, vystęsis nedidelėje upelių ir pelkių apsuptoje aukštumoje, kuri buvo labiau tinkama gintis, negu gyventi. Mokykla (nuo 1956; 1866–1941 pradinė, 1941–44 šešių skyrių mokykla, 1944–49 progimnazija, 1949–56 septynmetė mokykla), biblioteka (nuo 1947), kultūros namai (nuo 1954). Kai kurių istorikų nuomone, Batakiai įsikūrė 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje minimo Aukaimio vietoje. 1448 Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis atidavė Batakių dvarą Žemaičių seniūnui J. Kęsgailai. 1509 pastatyta bažnyčia (1766 perstatyta medinė barokinė 1971 sudegė, 1989 prie išlikusios varpinės pristatyta nauja). Batakiai pažymėti 1526 B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje. 1528 minimas Batakių valsčius, miestelis. 1529–67 Batakiai minimi neprivilegijuotųjų miestų sąraše. Nuo 1544 buvo didžiojo kunigaikščio valda. 1558 rengti turgūs. 1618, 1663, 1724 ir 1757 suteiktos prekybos privilegijos. 1648 minima parapinė mokykla. 18 a. pabaigoje miestelis sunyko. 1861–1950 Batakiai buvo valsčiaus centras. Per I pasaullinį karą nutiesus Radviliškio–Tilžės geležinkelį, susikūrė Batakių geležinkelio stoties gyvenvietė, Batakiai liko atokiau nuo geležinkelio. Per 1941–44 Vokietijos okupaciją nužudyta keliasdešimt Batakių žydų. Sovietų okupacijos metais Batakiai buvo apylinkės centras, kolūkio bei tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2006 patvirtintas Batakių herbas. 1680 buvo 36 šeimos, 1795 – 16 dūmų, 1830 – 218, 1897 – 663, 1923 – 230, 1979 – 432, 1989 – 398, 2002 – 311 gyventojų.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Batakiuose buvo valsčiaus savivaldybė, policijos įstaiga, vaistinė, mokykla, dvi parduotuvės, smuklė, malūnas. Miestelio aikštės pietinėje dalyje stovėjo žydų sinagoga (iki mūsų dienų neišliko). Nepriklausomos Lietuvos metais Batakiai buvo valsčiaus centras, priklausęs Tauragės apskričiai.

​

Batakių pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Batakis (vietovės savininkas buvo Botckis). Batakių herbo sidabriniame lauke, atskirtame nuo raudonos padėtės liepsnų linija, vaizduojamas juodas lokys raudona kuoka dešinėje letenoje. Batakių herbu išreikšta žemaičių kova su priešais.